Taigi taigi taigi. Apartamentas mano gan krūtas. turiu lovą, spinta, spintelę, šaldytuvą ir dušą, o duše kriauklė ir tūlikas. Ganėtinai keista buvo iš pradžių, bet pasirodo labai normalu čia taip. Šiek tiek numigau atvykęs, nes po bemaž 30h trukusios kelionės jaučiausi pavargęs. Nubudęs susipažinau su savo sugyventiniais aukšte: Scott - Sidnėjus. Kietas bičas, bet jam būtinai reikia bent dienos po baliaus atsigauti. Max - korėjietis iš Sidnėjaus. Žiauriai draugiškas ir visada pagelbėjantis, ir šiaip vienas kiečiausių kada sutiktų bičų. Turi draugę, kuri, kol jis mokosi, keliauja po Europą. Javier - Meksikas. Liuks - draugiškas, turi irgi draugę, bet niekad neatsisako kažką nuveikti. Jaap - Amsterdamas. Merginų magnetas. Palaida bala, bet šiaip labai smagus - visada yra ką pakalbėti ir visada nuotaikoje. Daeton - Singapūras. Nežinau, tiesą pasakius. Visada jis kažkur skuba kažko pažiūrėti ir niekad nebūna su mumis, bet šiaip draugiškas. Dre - Čikaga. Amžinai šneka skaipu su kuom nors. Retai tenka matyti. YouSung - korėjietis iš mano uni. Susitikome labai netyčia. Ėjau į virtuvę, susidūrėm pasisveikinom ir supratom, kad jau matę esam vienas kitą. Gimęs augęs Seule, bet metus praleido Naujojoje Zelandijoje, po to baigę mokyklą Vokietijoje, o vėliau įstojo į Sussex'ą. Antriems metams sumąstė pasidaryt atostogas nuo Europos ir grįžti į Seulą. Na ir galiausiai Emanuel. Pats kiečiausias vokietis, kokį kada esu sutikęs. Festivalių šeimininkas, visad turi ką papasakoti, visad nuotaikoj, apturi tokias pačias miego problemas kaip ir aš. Žodžiu, bendrą kalbą puikiai randam.
Tiksliai dabar nepamenu, bet žinau, kad varėm pavalgyti į Anam'ą, kuris yra vietinis 'centras' labai netoli mūsų Allive Hostel (Olive Gositel). Varėmbeveik visi pačią pirmą dieną ir buvom apšalę nuo visko. Dabar jau įpratau, bet pradžioj keista buvo, kad paprastai restoranuose stalo viduryje yra toks ala ugniakuras ir ten atneša tau kažkokį maistą, kurį pusiau pats gaminiesi, pusiau tau padeda. Ar tai būtų troškinys, ar korėjietiškas bbq (papasakosiu vėliau kada) vartai ir maišai viską pats. Žodžiu užsisakėm troškinį ir soju (sodžiu). Taip pat visada gauni galybę patiekalėlių, kurie vis papildomi. Beje, soju, tai tradicinis korėjiečių šnapsas. ~19-21 laipsnis. Soju geriamas prie troškinių ir bbq, o alus prie vištienos. Būtina paminėti ir kimchi - papildomas patiekalas, kurį gauni visada ir bene pusė korėjietiško maisto yra pagrįsta kimchi. Dažniausiai tai aštrūs konservuoti kiniški kopūstai arba ridikai, bet pasitaiko ir kitose formose. Daugiau - wiki. Pradžioj nesužavęjo manęs, bet pamėgau jau. Ir išvis, labai gerai turėti korėjietį, kai eini valgyti, nes nors ir žinai, kaip skaityti, neturi nė menkiausio supratimo, ką užsisakinėji ir kokios kainos, nes jos retai kada nurodytos. Pagrindinis dalykas - jei nemėgsti aštraus maisto, Korėjoje bus sunkoka. Čia žmonės žalius čili pipirus mirko aštriame padaže ir valgo tiesiog taip. Bandžiau - verkiau.
Tiesiai šviesiai - pirma savaitė gan miglota, nes mano aukštas nesibodi vakarėlių. Tiesa, buvome universiteto organizuotame Seoul City Tour, tačiau jis buvo gan prastas. Nuvežė mus į liaudies muziejų, kuris buvo gan nuobodus. Tada nuvežė į Insa-dong - gatvę turistams iš Vakarų, norintiems įsigyti lazdelių, vėduoklių ir audinių. Vienintelis vertas dėmėsio reikalas buvo šou pavadinimu "Jump". Rytų kovos menai, komedija ir t.t. ir pan. Buvo gan smagu. Grįžę turbūt valgėme. Tiesiog labai sunku prisiversti kažką gamintis pačiam, nes viskas pakankamai pigu. Gal todėl, kad įpratau prie angliškų kainų, bet, manau, kad kad ir kaip žiūrėtum vistiek gaunasi nebrangu. Turim už 2 min. kelio nuo namų tokią vietelę dirbančią 24/7 ir siūlančia pačius geriausius troškinius. Kas smagiausia - jei tą troškinį suvalgai po smagios naktelės nebus jokių pasekmių. kaina ~9lt - prisivalgai taip, kad bemaž pusdienį net nenori apie maistą pagalvoti.
Taksi - gan pigu. Apskritai, taksi čia veikia kaip maršrutkės. Iškeli ranką ir varai. Dažniausiai net nesivarginam važiuoti autobusu iki prekybos centro, nes viešasis transportas kainuoja ~ 2,5-3lt priklausomai nuo atstumo, o jei varai taksi ne vienas, gaunasi net pigiau iki parduotuvės. Tiesa, reikia būti atsargiam ir netyčia nesusistabdyti juodos taksi, nes tos brangesnės. Labai puikus dalykas yra T-Money kortelė. Pasipildai ją ir varai kokiu tik nori transportu. Net daugumoje taksi gali atsiskaityti T-M. Seulo metro turbūt pats švariausias, kokį esu regėjęs (miestas apskritai labai švarus, nes visą laiką kas nors valo šaligatvius, nors ir nesimato tų žmonių). Visose stotelėse įrengtos tvoros - durys, arba kaip YouSung pasakė - Idiot Proof. Pasirodo lietuviai ir korėjiečiai turi kažką bendro - savižudybes. Bet Seulo metro nekokia vieta žudytis - tiesiog nelabai įmanoma. Pagrindinėse stotelėse taip pat galima rasti milžiniškus touch screen kompus su google maps'ais, google' street view ir visais kitais biesais. Ir šiaip, metro labai paprasta susigaudyti, jei nepasimeti painiuose pavadinimuose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą