KoYon Kova 고연전 |

Po ilgos pertraukos vėl rašau. Kadangi dabar 추석 - Korėjiečių padėkos diena, tai turiu galybes laiko papasakoti, kas naujo įvyko.
Taigi, KoYon Kova. KoYon reiškia KOrea university ir YONsei university - du geriausi ir didžiausi privatūs universitetai Korėjoje. Šie du universitetai visą laiką varžosi, kuris geresnis. KU emblema yra riaumojantis tigras, o Yonsei - erelis išskleidęs sparnus. Per žaidynes jie mus vadina Cats, o mes juos Sparrows. 고연전, tai kasmetinės sporto varžybos tarp šių dviejų universitetų komandų. Sporto šakos - Beisbolas, Regbis, Futbolas, Ledo ritulys ir Krepšinis. KoYon battle pritraukia ne tik studentų, bet ir plačiosios publikos dėmesį, nes renginys ne tik, kad itin masyvus, bet ir transliuojamas per TV. Renginys kasmet organizuojamas vieno iš universitetų. Šie metai buvo mūsų, todėl afteris vyko Aname. Bet apie tai vėliau.

Pasirengimas:
 Kažko labai ypatingo nesitikėjom, nes mums sakė, kad reikės mokytis skanduotes. Na, manėm, kad susirinksime auditorijoje, gausime lapelius su tekstais, parėkausim ir skirstysimės. Klydom kaip tik įmanoma suklysti. Universitetas jei jau kažką organizuoja, tai reikia tikėtis, kad bus masyvu. Nuvedė mus į universiteto sporto kompleksą. Tokio vaizdo tikrai nesitikėjau. Futbolo aikštė aukščiausios kokybės, krepšinio halė, į kurią mus ir nuvedė, tokia, kad ne vienas klubas pavydėtų. Nuvedė mus atsisėsti, bet sėdėti beveik neteko. Pačioje krepšinio aikštelėje buvo scena su šokėjais, cheerleaderiais, scenos fejerverkais ir visais kitais atributais, o salė pilna studentų raudonais KU marškinėliais visą laiką šoko. Žodžiu, išmokom keletą dainų, kurias vėliau dar teko girdėti šimtus kartų.

Pirma diena: Beisbolas, Krepšinis, Ledo Ritulys.
Atsikėlėm anksti, papusryčiavom ir sėdom į metro. Man, kaip niekad beisbolo nemačiusiam buvo gan smalsu, bet tikrai nesitikėjau to, kas ten vyko. Universitetas išnuomavo stadionus Olimpiniame sporto komplekse, todėl galite įsivaizduoti, kokio didumo renginys. Abu universitetai turi apie 30000 studentų. Žinoma, visi nesusirinko, bet pakankamai, kad pasijustum lyg Man Utd vs Chelsea mače (Mes raudoni, Yonsei mėlyni). Pats beisbolas gan nuobodokas žaidimas, bet kadangi minia buvo labiau suinteresuota šokti ir rėkti nei žiūrėti žaidimą, tai laikas tikrai smagiai praėjo. Beveik visą laiką laiminėjom, bet Yonsei išlygino pabaigoj. O pačiam gale buvo likusi nubėgti tik viena bazė ir batteris turėjo tik pamušti kamuoliuką nestipriai, bet kažkas jam susisapnavo ir baigėsi lygiosiomis žaidimas. Toliau, krepšinis. Kai ten nuėjom, jau buvo prasidėję viskas. Vėlgi scenos su cheerleaderiais, šokiai, skanduotės ir... praloštos rungtynės. Iki ketvirto kėlinio vidurio buvo labai lygu, bet gale visai nepasisekė. Į ledo ritulį nėjom, nes KU silpni šioje sporto šakoje. Gavom 7-1 berods. Plius kirtosi laikas su krepšiniu. Visiškai pavargę, per liūtį grįžom namo, pasėdėjom, alaus atsigėrėm ir griuvom miegoti.

Antra diena: Regbis ir Futbolas
Vėl ankstyvas kėlimasis, bet regbio matęs taipogi nebuvau, tai gan įdomu buvo. Labai jau prisnūdę buvom pradžioj, bet regbis ir šiaip neįdomus. Kamuolį matai penkias sekundes, o po to tik krūvą didžiulių pacanų. Plius pralaimėjom vėl. Futbolas - liuks. Labai gražios varžybos ir tiesiog sutraiškėm Yonsei 3-0 visą laiką praleisdami jų pusėj. Vėl dainos, šokiai, skanduotės, gera kompanija. Tuos dalykus sunku nupasakoti, tai geriau nuotraukas pažiūrėsit.

Afteris:
Po varžybų grįžom namo ir su Emanueliu nusprendėm numigti, nes baisiai pavargę buvom. Nusnaudėm valandą, pasiruošėm ir išvarėm link Anamo (kuris, beje, yra už 15-20 min pėstute. Vėlgi, baisiai nustebę buvom. Visą centrinė gatvė uždaryta, pilna studentų iš abiejų uni, visi tūsinasi, šoka, bendrauja. Maistas ir gėrimai daugumoje barų nemokami. Taip pat stovėjo pilna alaus stendų, kur prieini ir tau paduoda alaus. Žodžiu sutikom milijonus žmonių, pabuvau su milijonu įvairiausių kompanijų. Nežinau kiek barų aplankė, kiek alaus ir soju išgėrėm, bet naktis tikrai nepakartojama. Taip pat buvę KU studentai - senyvi žmonės pirko gėrimus jaunimui ir stengėsi bendrauti. Labai įdomus reiškinys. Galų gale nuvarėm į Armba - vietinis bariukas, ten praleidom galybę laiko. Smagiausias momentas buvo, kai išėjom link parduotuvės ir pamačiau grupelę Yonsei bičų stovinčių. Kažkaip sumąsčiau, kad noriu Yonsei marškinėlių. Tai apsikeitėm su vienu biču ir į Armba grįžes ganėtinai nustebinau chebrą. Grįžinėjant namo vis kalbinau visus Yonsei studentus. Vienu momentu kažkaip galvą pasukau, žiūriu o, sėdi du bičai ir mergina, tai priėjau prie jos ir sakau "hey girl from Yonsei, gimme ur number." Tai kitą dieną pasimatymą suorganizavom. Kavos išgėrėm, aprodė Yonsei uni, kuris daug bjauresnis nei KU. Smagumėlis
Ai, dar po KoYon prieš miegą suvalgėm Hangover Soup, kaip ją vadinam. Sriuba tokia su kiaulienos kaulais, daržovėm, ryžiais ir t.t.. Turint omeny mūsų gyvenimo būdą čia, tai sriubytė tikrai veikia. Dar neteko pachmielo apturėt!

Nuotraukos http://picasaweb.google.lt/pempenki/KoYonKova#
Ne mano, bet maždaug kaip tai atrodė: http://www.youtube.com/watch?v=k8XnieONug8

Uni, Hongdae ir Dongdaemun

1. Sveiki. Jau beveik baigiau antrą savaitę universitete, tačiau kadangi tik dabar pradėjau vesti užrašus, papasakosiu pirmus įspūdžius. Universitetas milžiniškas (~30000 studentų, tarp jų ~500 iš svetur) ir labai modernus. Maniau Sussex'as yra didelis, bet palyginus su Korea University jis tikrai nedidukas. Kas smagiausia, visi labai didžiuojasi būdami KU studentais, nes jei nesi atvykęs pagal mainų programą, reiškia arba esi labai labai protingas, arba labai turtingas. Pamenu Karolis klausė ar mano uni UK atrodo lyg Hogvartsas. Na, Hogvartsą radau, tik gan netikėtoje vietoje - Seule. Gal kiek perdedu, bet dauguma pastatų iš išorės atrodo lyg pilys, o jei ir ne, tai išlaikytas stilius. Ar tai būtų suoliukai, ar sienos, ar kanalizacijos dangčiai, ar dar kas - visur matyti KU emblema - riaumojančio tigro galva. Kaip jau minėjau, plotas labai didelis. Neišvaikščiojau dar turbūt nė pusės campus'o. Uni taip pat aptarnauja autobusai, nes, kai tarpai tarp paskaitų trunka 15 minučių, suvaikščioti gali būti labai sudėtinga. Paskaitos pakankamai įdomios. Turiu penkis kursus: Business Approach for Media Industry, Persuasive Communication, Internet Communication, Broadcasting and Film Studies ir Beginner's Korean. Korėjiečių paskaitos kol kas gan bevaisės. Išmokau tik keletą naujų dalykų, nes žmonės mokosi alfabetą ir tarimą - dalykus, kuriuos išmokau prieš atvykdamas. Bet prieš išvykstant iš Korėjos jau turėčiau mokėti susikalbėti paprastose situacijose. Pradžioj galvojau ar verta, bet dabar jau žinau, kad čia dar grįšiu. O ir šiaip, dar viena kalba nepamaišys, tuo labiau, kad korėjiečių populiacija gan didelė ir labai daug bendruomenių galima rasti užsienyje. Sakoma, pagal etninių korėjiečių populiaciją, antras pagal dydį miestas yra L.A. (Pirmas, be abejo, Seulas). Žodžiu, dėstytojai visi mokėsi štatuose ir dauguma angliškai kalba labai gerai. Visos paskaitos, išskyrus korėjiečių kalbos, vyksta viename pastate, kas yra gan patogu. Kas liečia studentus iš svetur, tai čia yra devynios galybės korėjiečių gimusių užsienyje.

2. Hongdae. Vidutinio klubinėtojo rojus. Yra trys tūsų zonos:
Itaewon: sakoma taip: 'lots of american soldiers and easy going asian chicks looking for some action'. Skonio reikalas. Dar nebuvau, bet kiek teko girdėti - labai jau panašiai skamba. Itaewon'e yra amerikiečių bazė, o kaip žinia jų nelabai kas mėgsta - ypač kareivių. Redneck'ai manantys, kad jie čia šeimininkai ir visur randantys problemų. Kas dėl lengvų merginų - Jaap nuvarė ten pačia pirmą dieną (surprise, surprise) ir, berods, nieko neklausdamas susirinko 2 ar 3 numerius. Tiesiog taip. Reikės aplankyti, bet ne visai mano sritis - plius, žmonės kalba, kad US kareiviai kardinaliai gadina atmosferą.
Kangnam: nebuvau klubuose, bet teko nuvykti iki Samseong-dong ir Sinsa-dong. Zona pietrytiniame Seule - turtingųjų gūžta. Turbūt tik čia pamatysi tiek daug gerų užsienietiškų mašinų ir pacanėlių už Ferrari ar Lamborghini vairo. Kitą vertus, viskas labai gražu, švaru, tvarkinga, bet adekvačiai brangu. Kas dėl klubų, vienas vokietis jau praleidęs vieną semestrą Korėjoje pasakojo, kad verta. Sumoki daugiau, nei Hongdae, bet ir patirtis visai kitokia.
Hongdae: dauguma jaunimo renkasi būtent šią zoną. Šimtai klubų, restoranų, barų ir ko tik nori. Paskutinį mėnesio 5dienį galima nusipirkti apyrankę už 15000 won'ų (~30lt) ir taip gauti praėjimą į maždaug 12 klubų. Mes apie tą dalyką nežinojom, kai varėm, tai lygiai tiek pat sumokėjom už vienkartinį įėjimą. Brangoka, bet ne kasdien varai. Gėrimai klubuose kaip ir visur brangūs, bet paprastai sumokėjęs už įėjimą gauni kuponą vienam gėrimui. Klubas į kurį mes ėjome vadinosi Cocoon. Didelis, prigrūstas, daug lazerių, veidrodžių, mainstream rap&rnb. Labai jau ne mano skonio, bet kadangi kompanija buvo gera ir įspūdžiai nauji, tai suėjo visai neblogai. Plius, manau, savo darbą padarė ir alkoholis.. Nueiti pagurkšnoti į kabaką nėra brangu, todėl visi tai daro prieš eidami į klubą. Mes sumokėjom 10000 won'ų (~23lt) ir ne tik kad gėrėm kokias 2 valandas mažiausiai, bet dar ir porą milžiniškų vaisių lėkščių gavom ir porą lekščių aštrių vištų šlaunelių. Taip sakant, sandėris neblogas.

3. Dongdaemun arba Dongaemun Market - didžiulė zoną, kurioje gali rasti visko: vienoje pusėje gatvės žmonės pardavinėja iguanas, voveres, vėžlius, visokiausius mėlynus vėžius, kitoje kinietiškus treningus, paralelinėje gatvelėje kinietišką avalynę, o visai šalia, dangoraižiuose, glaudžiasi high street brand'ai. Buvome ten maždaug porą valandų, todėl labai daug nepamatėme, bet būtinai reiks grįžti ir apsipirkti, nes kinietiški reikalai labai pigūs. Taip pat netoli yra blusų turgus - ala humana. Draugas nusipirko labai gero stovio Nike kedus už 3lt. Tik sakė, kad toje zonoje pamatai tikrai vargingą Seulą. Kai nuvyksiu dar kartą, turbūt galėsiu papasakoti daugiau. Beje, pagrindinė prekyba Dongdaemun'e prasideda ~8 vakaro ir baigiasi ~6 ryto. Priežastis - taip patogiau didmenininkams. 

Beje, kas liečia nuotraukas, turbūt mesiu jas į albumus picassoje, nes čia labai problematiška ir neverta. Kai sudėliosiu į atitinkamus albumus, tiesiog numesiu nuorodas.
Dėl video dar nežinau. Labai ilgai užtrunka viskas, bet pasistengsiu netolimoje ateityje kažką sukombinuoti.

Ačių už dėmesį, geros visos dienos jums, ir gero pusdienio man. Lekių į korėjiečių kalbos klasę :)

Eksponatai Dongdaemun'e

Annyong Hashimnika

Taigi taigi taigi. Apartamentas mano gan krūtas. turiu lovą, spinta, spintelę, šaldytuvą ir dušą, o duše kriauklė ir tūlikas. Ganėtinai keista buvo iš pradžių, bet pasirodo labai normalu  čia taip. Šiek tiek numigau atvykęs, nes po bemaž 30h trukusios kelionės jaučiausi pavargęs. Nubudęs susipažinau su savo sugyventiniais aukšte: Scott - Sidnėjus. Kietas bičas, bet jam būtinai reikia bent dienos po baliaus atsigauti. Max - korėjietis iš Sidnėjaus. Žiauriai draugiškas ir visada pagelbėjantis, ir šiaip vienas kiečiausių kada sutiktų bičų. Turi draugę, kuri, kol jis mokosi, keliauja po Europą. Javier - Meksikas. Liuks - draugiškas, turi irgi draugę, bet niekad neatsisako kažką nuveikti. Jaap - Amsterdamas. Merginų magnetas. Palaida bala, bet šiaip labai smagus - visada yra ką pakalbėti ir visada nuotaikoje. Daeton - Singapūras. Nežinau, tiesą pasakius. Visada jis kažkur skuba kažko pažiūrėti ir niekad nebūna su mumis, bet šiaip draugiškas. Dre - Čikaga. Amžinai šneka skaipu su kuom nors. Retai tenka matyti. YouSung - korėjietis iš mano uni. Susitikome labai netyčia. Ėjau į virtuvę, susidūrėm pasisveikinom ir supratom, kad jau matę esam vienas kitą. Gimęs augęs Seule, bet metus praleido Naujojoje Zelandijoje, po to baigę mokyklą Vokietijoje, o vėliau įstojo į Sussex'ą. Antriems metams sumąstė pasidaryt atostogas nuo Europos ir grįžti į Seulą. Na ir galiausiai Emanuel. Pats kiečiausias vokietis, kokį kada esu sutikęs. Festivalių šeimininkas, visad turi ką papasakoti, visad nuotaikoj, apturi tokias pačias miego problemas kaip ir aš. Žodžiu, bendrą kalbą puikiai randam.
Tiksliai dabar nepamenu, bet žinau, kad varėm pavalgyti  į Anam'ą, kuris yra vietinis 'centras' labai netoli mūsų Allive Hostel (Olive Gositel). Varėmbeveik visi pačią pirmą dieną ir buvom apšalę nuo visko. Dabar jau įpratau, bet pradžioj keista buvo, kad paprastai restoranuose stalo viduryje yra toks ala ugniakuras ir ten atneša tau kažkokį maistą, kurį pusiau pats gaminiesi, pusiau tau padeda. Ar tai būtų troškinys, ar korėjietiškas bbq (papasakosiu vėliau kada) vartai ir maišai viską pats. Žodžiu užsisakėm troškinį ir soju (sodžiu). Taip pat visada gauni galybę patiekalėlių, kurie vis papildomi. Beje, soju, tai tradicinis korėjiečių šnapsas. ~19-21 laipsnis. Soju geriamas prie troškinių ir bbq, o alus prie vištienos. Būtina paminėti ir kimchi - papildomas patiekalas, kurį gauni visada ir bene pusė korėjietiško maisto yra pagrįsta kimchi. Dažniausiai tai aštrūs konservuoti kiniški kopūstai arba ridikai, bet pasitaiko ir kitose formose. Daugiau - wiki. Pradžioj nesužavęjo manęs, bet pamėgau jau. Ir išvis, labai gerai turėti korėjietį, kai eini valgyti, nes nors ir žinai, kaip skaityti, neturi nė menkiausio supratimo, ką užsisakinėji ir kokios kainos, nes jos retai kada nurodytos. Pagrindinis dalykas - jei nemėgsti aštraus maisto, Korėjoje bus sunkoka. Čia žmonės žalius čili pipirus mirko aštriame padaže ir valgo tiesiog taip. Bandžiau - verkiau.
Tiesiai šviesiai - pirma savaitė gan miglota, nes mano aukštas nesibodi vakarėlių. Tiesa, buvome universiteto organizuotame Seoul City Tour, tačiau jis buvo gan prastas. Nuvežė mus į liaudies muziejų, kuris buvo gan nuobodus. Tada nuvežė į Insa-dong - gatvę turistams iš Vakarų, norintiems įsigyti lazdelių, vėduoklių ir audinių. Vienintelis vertas dėmėsio reikalas buvo šou pavadinimu "Jump". Rytų kovos menai, komedija ir t.t. ir pan. Buvo gan smagu. Grįžę turbūt valgėme. Tiesiog labai sunku prisiversti kažką gamintis pačiam, nes viskas pakankamai pigu. Gal todėl, kad įpratau prie angliškų kainų, bet, manau, kad kad ir kaip žiūrėtum vistiek gaunasi nebrangu. Turim už 2 min. kelio nuo namų tokią vietelę dirbančią 24/7 ir siūlančia pačius geriausius troškinius. Kas smagiausia - jei tą troškinį suvalgai po smagios naktelės nebus jokių pasekmių. kaina ~9lt - prisivalgai taip, kad bemaž pusdienį net nenori apie maistą pagalvoti.
Taksi - gan pigu. Apskritai, taksi čia veikia kaip maršrutkės. Iškeli ranką ir varai. Dažniausiai net nesivarginam važiuoti autobusu iki prekybos centro, nes viešasis transportas kainuoja ~ 2,5-3lt priklausomai nuo atstumo, o jei varai taksi ne vienas, gaunasi net pigiau iki parduotuvės. Tiesa, reikia būti atsargiam ir netyčia nesusistabdyti juodos taksi, nes tos brangesnės. Labai puikus dalykas yra T-Money kortelė. Pasipildai ją ir varai kokiu tik nori transportu. Net daugumoje taksi gali atsiskaityti T-M. Seulo metro turbūt pats švariausias, kokį esu regėjęs (miestas apskritai labai švarus, nes visą laiką kas nors valo šaligatvius, nors ir nesimato tų žmonių). Visose stotelėse įrengtos tvoros - durys, arba kaip YouSung pasakė - Idiot Proof. Pasirodo lietuviai ir korėjiečiai turi kažką bendro - savižudybes. Bet Seulo metro nekokia vieta žudytis - tiesiog nelabai įmanoma. Pagrindinėse stotelėse taip pat galima rasti milžiniškus touch screen kompus su google maps'ais, google' street view ir visais kitais biesais. Ir šiaip, metro labai paprasta susigaudyti, jei nepasimeti painiuose pavadinimuose.

Annyong Haseo

      Ką gi, pagaliau atėjo atsipūtimo metas. Ta proga galvoju ir pradėsiu aprašinėti savo įspūdžius kimchi šalyje. Pirmos dienos buvo itin neblaivios, bet taip pat ir itin smagios. Turiu pačius geriausius bučiokus, visi draugiški ir taip toliau ir panašiai. Žodžiu, viskas nuo pradžių:

      Išvykau iš Klaipėdos rugpjūčio 19 vakare. Kaune buvau daugmaž vidurnaktį. Tada sėdau į Simple Express autobusą iki Varšuvos. Pradžioj buvo gan prastai, nes nuo stogo varvėjo vanduo ir autobusas buvo prigrūstas žmonių, plius turiu problemų su miegu transporto priemonėse. Vėliau kažkaip ir lašėt nustojo ir nusnūdau kažkiek, tai pirma rimtesnė kelionės dalis apsiėjo be didesnių rūpesčių. Varšuvos oro uoste teko laukti geras 6 valandas. Nieko baisaus - kokias 3 praleidau ieškodamas interneto, dar 1 valgiau, o likusias 2 tiesiog skaičiau žurnalus. 13:05 pakilau link Helsinkio. Skrydis trumpas, bet labai patogus. Vis tik jaučiasi skirtumas tarp oro linijų. Helsinkyje ilgai laukti neteko - prasivaikščiojau, muitinę praėjau ir kai buvau prie sodinimo vartų buvo likę laukti apie valandą. Dar sutikau kelias lietuves, kurios turėjo po manęs į Pekiną skristi paturistauti, tai persimetėm porą žodžių. Bet Helsinkyje jau jautėsi tas buvimo mažuma pojūtis. Kadangi Helsinki Vantaa yra vienas pagrindinių oro uostų, jungiančių Europą ir Tolimuosius Rytus, tai buvo pilna azijiečių visur. Labai graži ir maloni korėjietė stiuardesė pagelbėjo visiems susirasti vietas. pakilau rugpjūčio 20 17:05. Lėktuve supratau, kodėl sakoma, kad transkontinentiniai skrydžiai ne tik nuobodžiausi, bet ir įdomiausi. Skamba keistai? Nuobodūs todėl, kad tenka labai ilgai sėdėti, o žiūrėti filmus ar dar ką greit nusibosta. O įdomūs todėl, kad žmonės skrendantys tais skrydžiais paprastai turi ką papasakoti. Mano kompanjonas buvo maždaug 60 metų lenkas fizikas. Gyvena jis Suomijoje, nes vienas jo vaikų autistas ir sąlygos Suomijoje tokiam vaikui tobulos. Taip pat, dar 'prie Sovietų' jis išvyko dirbti į Japoniją ir ten praleido, berods, 7 metus. Tai pripasakojo visokiausių dalykėlių. Pavyzdžiui jo dukra gimė Japonijoje ir jos gimtoji kalba yra japonų, tačiau atrodo lyg lenkė todėl, ko gero, niekados nebus tikra Japone. Pripasakojo ir kitų dalykėlių, tai gal kada parašysiu ir apie tai. Pažiūrėjau vieną multiką apie drakonus, po to dar How I met your mother keletą epizodų, numigau ir nusileidom. Keista buvo skristi per visą Rusiją. Taip toli! Rugpjčio 21 8:20 ryto labai švariai nusileidome Incheone, kuris, beje stovi saloje sudarytoje iš dviejų salų. Diena graži. Pro muitinę praėjau gerai, nors ir turėjau mėsos lagamine, kurią turėjau deklaruoti, bet 'ofiseris' parodė, kad varyčiau toliau, tai aš taip ir padariau. Visas suprakaitavęs ir nesiprausęs susiradau Korea University Buddies komandą, susipažinau su keliais tarptautiniais studentais ir tada laukėm autobuso, kuris turėjo mus nuvežti iki bendrabučių. Išlindau laukan ir buvau kiek priblokštas. Po vėsokos Varšuvos ir vėsaus skrydžio tiesiog tvoskė karštis ir drėgmė. Greit nudūmiau atgal į laukiamajį, pašnekėjom ir sėdom į Daewoo autobusą. Apkabinėtas visokiom užuolaidom iš vidaus, bet šiaip labai patogus. Buvo labai viskas įdomu per langą - kažkaip lyg ir panašu, bet lyg ir kitaip. Nežinau kodėl, bet iškart kilo asociacijos su anime visokiais ir Japonija ir šiaip tokias dalykais. Pilna statybų visur ir miestas monstras - pirmi įspūdžiai. Po pustrečios valandos jau buvom Jongam-Dong rajone. Viena KUBA (Korea University Buddy Assistants) narė nuvedė mane į mano būstą... To Be Continued

Incheon International