Išvykau iš Klaipėdos rugpjūčio 19 vakare. Kaune buvau daugmaž vidurnaktį. Tada sėdau į Simple Express autobusą iki Varšuvos. Pradžioj buvo gan prastai, nes nuo stogo varvėjo vanduo ir autobusas buvo prigrūstas žmonių, plius turiu problemų su miegu transporto priemonėse. Vėliau kažkaip ir lašėt nustojo ir nusnūdau kažkiek, tai pirma rimtesnė kelionės dalis apsiėjo be didesnių rūpesčių. Varšuvos oro uoste teko laukti geras 6 valandas. Nieko baisaus - kokias 3 praleidau ieškodamas interneto, dar 1 valgiau, o likusias 2 tiesiog skaičiau žurnalus. 13:05 pakilau link Helsinkio. Skrydis trumpas, bet labai patogus. Vis tik jaučiasi skirtumas tarp oro linijų. Helsinkyje ilgai laukti neteko - prasivaikščiojau, muitinę praėjau ir kai buvau prie sodinimo vartų buvo likę laukti apie valandą. Dar sutikau kelias lietuves, kurios turėjo po manęs į Pekiną skristi paturistauti, tai persimetėm porą žodžių. Bet Helsinkyje jau jautėsi tas buvimo mažuma pojūtis. Kadangi Helsinki Vantaa yra vienas pagrindinių oro uostų, jungiančių Europą ir Tolimuosius Rytus, tai buvo pilna azijiečių visur. Labai graži ir maloni korėjietė stiuardesė pagelbėjo visiems susirasti vietas. pakilau rugpjūčio 20 17:05. Lėktuve supratau, kodėl sakoma, kad transkontinentiniai skrydžiai ne tik nuobodžiausi, bet ir įdomiausi. Skamba keistai? Nuobodūs todėl, kad tenka labai ilgai sėdėti, o žiūrėti filmus ar dar ką greit nusibosta. O įdomūs todėl, kad žmonės skrendantys tais skrydžiais paprastai turi ką papasakoti. Mano kompanjonas buvo maždaug 60 metų lenkas fizikas. Gyvena jis Suomijoje, nes vienas jo vaikų autistas ir sąlygos Suomijoje tokiam vaikui tobulos. Taip pat, dar 'prie Sovietų' jis išvyko dirbti į Japoniją ir ten praleido, berods, 7 metus. Tai pripasakojo visokiausių dalykėlių. Pavyzdžiui jo dukra gimė Japonijoje ir jos gimtoji kalba yra japonų, tačiau atrodo lyg lenkė todėl, ko gero, niekados nebus tikra Japone. Pripasakojo ir kitų dalykėlių, tai gal kada parašysiu ir apie tai. Pažiūrėjau vieną multiką apie drakonus, po to dar How I met your mother keletą epizodų, numigau ir nusileidom. Keista buvo skristi per visą Rusiją. Taip toli! Rugpjčio 21 8:20 ryto labai švariai nusileidome Incheone, kuris, beje stovi saloje sudarytoje iš dviejų salų. Diena graži. Pro muitinę praėjau gerai, nors ir turėjau mėsos lagamine, kurią turėjau deklaruoti, bet 'ofiseris' parodė, kad varyčiau toliau, tai aš taip ir padariau. Visas suprakaitavęs ir nesiprausęs susiradau Korea University Buddies komandą, susipažinau su keliais tarptautiniais studentais ir tada laukėm autobuso, kuris turėjo mus nuvežti iki bendrabučių. Išlindau laukan ir buvau kiek priblokštas. Po vėsokos Varšuvos ir vėsaus skrydžio tiesiog tvoskė karštis ir drėgmė. Greit nudūmiau atgal į laukiamajį, pašnekėjom ir sėdom į Daewoo autobusą. Apkabinėtas visokiom užuolaidom iš vidaus, bet šiaip labai patogus. Buvo labai viskas įdomu per langą - kažkaip lyg ir panašu, bet lyg ir kitaip. Nežinau kodėl, bet iškart kilo asociacijos su anime visokiais ir Japonija ir šiaip tokias dalykais. Pilna statybų visur ir miestas monstras - pirmi įspūdžiai. Po pustrečios valandos jau buvom Jongam-Dong rajone. Viena KUBA (Korea University Buddy Assistants) narė nuvedė mane į mano būstą... To Be Continued
 |
| Incheon International |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą